Visuomenės sveikatos bakalauras ir magistras – tai mano akademinio kelio pradžia, pasirinkta iš noro būti arčiau žmogaus, bet tuo pačiu ir iš intuicijos, kad medicina, kaip ji dažnai suprantama – kaip ligų gydymo menas – manęs netraukė. Visuomenės sveikata žadėjo prevenciją, holistinį požiūrį, tačiau realybėje tapo tolimu nuo žmogaus procesu. Ilgą laiką atrodė, kad kažko ieškau, bet nežinau – ko. Endobiogenika tapo tuo trūkstamu elementu.
Endobiogenika išsiskyrė iš visų kitų metodų savo logika, struktūra ir gilumu. Čia mes remiamės biologiniais funkcijų indeksais, apskaičiuojamais iš kraujo tyrimų – tai leidžia objektyviai įvertinti ne tik hormonų aktyvumą, bet ir autonominės nervų sistemos veiklą bei visų šių sistemų tarpusavio santykius. Būtent tokia analizė leidžia iš tikrųjų suprasti, kodėl žmogus jaučiasi taip, kaip jaučiasi.
Čia svarbu ne tik tyrimai, bet ir tai, ką žmogus pasako – kartais net tarp eilučių. Konsultacijose itin svarbi išsami anamnezė, o aktyvus klausymasis – viena stipriausių mano savybių. Žmonės man atsiveria, ir net tai, kas jiems atrodo nesvarbu – sapnai, naktiniai prabudimai, maži įpročiai – mums gali pasakyti labai daug apie jų prigimtį. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad tokios detalės gali atskleisti konkrečius hormoninius ryšius, o šiame darbe jaučiuosi tarsi detektyvė – stebiu, klausau, dėlioju žmogaus fiziologinį paveikslą iš daugybės mažų detalių: nuo žmogaus laikysenos, figūros tipo, kalbos, plaukų iki vaikystėje persirgtų ligų, šeimos ligų istorijos, ankstyvų gyvenimo įvykių, ilgalaikio streso ar net kūdikystės patirčių. Endobiogenikoje svarbi visa gyvenimo anamnezė – ne tik tai, kas „dabar skauda“, bet ir tai, kas vyko prieš dešimt ar dvidešimt metų, nes viskas palieka pėdsaką mūsų fiziologijoje.
Šie ženklai, kartu su biologiniais funkcijų indeksais, leidžia suprasti, kur slypi tikrosios disbalanso priežastys ir kaip padėti žmogui grįžti į pusiausvyrą – natūraliai, be perteklinės intervencijos, bet su giliu supratimu. Žaviuosi tuo, kad mūsų organizmas veikia kaip išmintinga sistema – jam tereikia padėti sugrįžti į ritmą.
Kai žmogus grįžta į pusiausvyrą, jis vėl turi energijos, motyvacijos, gali keisti įpročius, siekti savo tikslų. Tada sveikatos stiprinimas tampa ne prievole, o natūralia gyvenimo dalimi. Tai ir yra mano tikslas – padėti žmogui suprasti save, savo kūną ir atrasti būdus, kaip jaustis gerai ne trumpam, o ilgam.
Išsilavinimas:
2024 m. metų trukmės PASP endobiogenikos specialistų mokymo programa „Endobiogenika“, patvirtinta LR SAM įsakymu Nr. V-2947.
Organizatorius: VšĮ Endobiogenikos institutas.
Lektoriai: gyd. Yuliya Asovskaja, gyd. Gabrielė Barkauskienė, Indrė Skorupskienė, prof. dr. Danielius Serapinas, biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čapkauskienė.
2008 – 2010 m. Visuomenės sveikatos magistras, Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas.
2004 – 2008 m. Visuomenės sveikatos bakalauras, Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas.
Darbo patirtis:
nuo 2019 m. – Sterilizacinės vedėja, VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė.
2008-2019 m. visuomenės sveikatos saugos vyr. specialistė, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
