Endobiogenika - papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiuros metodas

Endobiogenika - diagnostikos ir sveikatinimo metodas, globalus sisteminis požiūris į žmogaus biologiją. Jis apima įvairius mokslo atradimus ir integruoja juos tarpusavy, siekiant identifikuoti sveikatos problemos šaknį ir nukreipti sveikatinimą būtent į ją, o ne į pasekmę. To pavyzdys galėtų būti informacijos, kurią mums gali suteikti hormonai, panaudojimas.

Endobiogeninis požiūris – tai integralus požiūris. Pagal šią koncepciją žmogaus kūnas yra įvairių tarpusavyje susijusių ir darniai funkcionuojančių organų visuma. Šią sistemą reguliuoja ir valdo fiziologiniai mechanizmai. Sveikame organizme fiziologinės funkcijos veikia kaip viena harmoninga subalansuota sistema.

Endobiogenikos pagrindą sudaro inovatyvi biologinių mechanizmų modeliavimo sistema. Jos prioritetas – atsižvelgiant į konkretaus paciento fiziologiją ir stengiantis sukelti kuo mažiau jatrogeninių komplikacijų taikyti labiausiai jam tinkamus sveikatinimo metodus.

Endobiogenikos tikslas – atsižvelgti į kiekvieno konkretaus organizmo specifines savybes, taip pat skatinti paties paciento aktyvų, atsakingą bei kūrybingą požiūrį į savo sveikatą.

Endobiogenika – tai integralus požiūris į medicininį ištyrimą, pacientų sveikatinimą bei susirgimų prevenciją. Ji reiškia naują sampratą apie pacientui pasireiškusius požymius, integruotą, o ne atskirtą nuo organizmo visumos klinikinę apžiūrą, išsamesnį biologinių tyrimų rezultatų vertinimą. Tai kruopščiai apgalvota ir pagal paciento fiziologiją pritaikyta sveikatinimo strategija, kadangi žmogaus susirgimas neatsiejamas nuo sveikatos veiksnių visumos.

• Prastai jaučiatės, Jus vargina nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas, slogi nuotaika. Galbūt dažnai peršąlate, Jus kamuoja pasikartojantys tonzilitai ar ausų uždegimai? O gal jus vargina galvos skausmai, kurių priežasties niekaip nepavyksta rasti?
  
•  Gydymas įprastais klasikinės medicinos metodais ir priemonėmis Jums nepadeda. Nors gydymas jums paskirtas, jaučiatės blogiau.
• Skundžiatės ne vienu rimtu negalavimu, todėl nuolat turite gerti daug sintetinių vaistų. Jaučiate nepageidaujamą vartojamų vaistų poveikį, tai Jus vargina ir neramina.
• Norite dažniau sveikatintis natūraliais preparatais, o sintetinius vaistus vartoti tik būtiniausiais atvejais ir kuo trumpiau.
• Jūsų giminėje iš kartos į kartą kartojasi tam tikros ligos, kurioms norite „užbėgti už akių“jau dabar.
• Būdamas sąmoningas, norite rūpintis savo sveikata nelaukdamas, kol susirgsite.

Yra trys pacientų vertinimo lygiai:

• Apklausa. Jos metu renkama išsami paciento anamnezė, atkreipiamas dėmesys į asmenybės bruožus, gyvenimo įvykius ir disbalansą nulėmusius veiksnius.
• Apžiūra. Pacientas kruopščiai ir detaliai apžiūrimas.
• Laboratoriniai tyrimai. Rezultatai vertinami pagal integruotą vertinimo metodiką.

Vertinimo rezultatas – kiekvienam pacientui asmeniškai pritaikytas, individualizuotas sveikatinimo planas.

Ligos atsiradimas susijęs su neuroendokrininės sistemos veikimu. Kaip tas veikimas pasireiškia įvairiais simptomais – sužinoma išsamios apklausos metu. Fizinis ištyrimas atskleidžia, kaip neuroendokrininės sistemos veikla atsispindi paciento morfologijoje, judesiuose bei elgesyje.

Laboratorinių tyrimų rezultatai vertinami integracijos ir tarpusavio ryšių kontekste, atkreipiant dėmesį į tai, kaip neuroendokrininė sistema paveikia kraujo elementų, fermentų ir kitų veikliųjų medžiagų gamybą, išskyrimą, mobilizaciją ir inaktyvaciją.

Visi trys lygiai darniai dera tarpusavyje, sudaro vieningą visumą ir yra neatsiejami.